Jonas Mekas 𝑲𝒆𝒍𝒊𝒐𝒏𝒆̇ 𝒊̨ 𝑳𝒊𝒆𝒕𝒖𝒗𝒂̨
Liepos 3 dieną 18 val. kviečiame į parodos atidarymą Jono Meko vizualiųjų menų centre.
Jonas Mekas (1922–2019), nepaisant skaičių skliausteliuose, ir toliau keliauja į Lietuvą. Jo draugai ir artimieji atveža jo pasakojimus ir prisiminimus, tekstų fragmentus ir kitas memorabilijas. Jono Meko vizualiųjų menų centras kaip magnetas traukia su avangardiniu filmininku susijusią egodokumentiką ir artefaktus. Naujoje parodoje J. Mekas sugrįžta per judančius vaizdus, balsą ir daiktus. Ši paroda yra bandymas sujungti menininko naudotus vaizdo ir garso aparatus su jais nufilmuotais vaizdais. Kartu tai ir kuriančio Meko portretas kitų menininkų žvilgsniu. Galima tai sujungti į vaizdų grandinę: Kamera – Mekas – Filmas, arba Mekas kaip filmo subjektas ir objektas.
Žiūrovus pasitinka Jono Meko asmeniniai daiktai: kamera „Bolex“, videokamera, magnetofonas, kino projektoriai ir medinė kėdė, ant kurios mėgo sedėti maestro. Netikslu būtų tai vadinti aparatūra, veikiau Meko tęsiniais (sekant Marshallu McLuhanu). Apžiūrimos relikvijos atgyja, kamera tarsi užsiaugina filmininko rankas, matytas iš nuotraukų ir kino juostų. Filmuojančio Meko vaizdą matome ir Lietuvos dokumentininkų – Roberto Verbos ir Bytautės Pajėdienės sukurtuose filmuose.
Čia pat matome ir ištrauką iš Jono Meko filmo „Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą“ (1972) – apsilankymą gimtuosiuose Semeniškiuose. Jau pirmame kadre pamatome žilą moterį balta skarele. „Ten buvo mama. Ji laukė. Ji laukė 25-erius metus“ – švelniai kalba sūnaus paklydėlio balsas už kadro. Mekas sugrįžo į Lietuvą 1971 m. ne tik kaip avangardinio kino kūrėjas, bet ir kaip poetas. Leidykla „Vaga“ suskubo tais metais išleisti jo poezijos knygą ir Semeniškių idilės lietuvių poezijos peizaže gražiai prisiglaudė prie Antano Baranausko „Anykščių šilelio“. Parodoje girdime Jono Meko įskaitytas idiles, kurios autoriaus balsu smelkiasi kiaurai kaip „senas lietaus šniokštimas“.
Parodos kuratorė Laima Kreivytė
Paroda veiks iki rugsėjo 14 dienos.
ENGLISH
Jonas Mekas 𝑱𝒐𝒖𝒓𝒏𝒆𝒚 𝒕𝒐 𝑳𝒊𝒕𝒉𝒖𝒂𝒏𝒊𝒂
On July 3rd, at 6 pm the opening of the exhibition will take place at Jonas Mekas Visual Arts Center.
Jonas Mekas (1922–2019), despite the dates in parentheses, continues his journey to Lithuania. His friends and loved ones bring his stories and memories, fragments of texts, and other memorabilia. JMVAC draws egodocumentation and artifacts related to the avant-garde filmmaker like a magnet. In this new exhibition, Mekas returns through moving images, voice, and objects. The exhibition attempts to connect the visual and audio equipment he used with the footage captured by those very devices. At the same time, it is a portrait of the creative Mekas seen through the eyes of other artists. This can be visualized as a chain of images: Camera – Mekas – Film, or Mekas as both the subject and object of the film.
Visitors are greeted by Jonas Mekas’ personal items: a Bolex camera, a video camera, a tape recorder, film projectors, and the wooden chair the maestro loved to sit on. It would be inaccurate to simply call these “equipment” – they are more like extensions of Mekas himself (following Marshall McLuhan’s concept). These relics come alive: the camera seems to grow the filmmaker’s hands, familiar from photographs and film reels. We also see the image of Mekas filming, captured by Lithuanian documentarians Robertas Verba and Bytautė Pajėdienė.
Nearby is an excerpt from Jonas Mekas’ 1972 film "Reminiscences of a Journey to Lithuania", depicting a visit to his birthplace, Semeniškiai. In the very first frame, we see an elderly woman in a white headscarf. "That was my mother. She was waiting. She waited for 25 years," speaks the gentle voice of the wayward son off-screen. Mekas returned to Lithuania in 1971 not only as an avant-garde filmmaker but also as a poet. That same year, the publishing house Vaga rushed to release a book of his poetry, and the idylls of Semeniškiai nestled beautifully into the landscape of Lithuanian poetry alongside Antanas Baranauskas’ "The Forest of Anykščiai". In the exhibition, we hear Mekas reading his own idylls, his voice cutting through like "an old rain’s murmur."
Curated by Laima Kreivytė
The exhibition runs until September 14.
Also check out other Arts events in Vilnius, Exhibitions in Vilnius, Entertainment events in Vilnius.
|
